Nepiniginiai priedai darbuotojams – nuo maitinimo iki magistro studijų
Ugnė Karaliūnaitė, www.DELFI.lt
Išvykstamieji mokymai, abonementas į sporto klubą, pakvietimai į teatrą, automobilis, nemokamas maitinimas – šiais ir kitais malonumais lepinami darbuotojai ne visada supranta, kad nepinigine verte išreiškiamos motyvacijos priemonės skirtos ne tik sukurti geresnę nuotaiką darbe, bet ir yra sudėtinė atlyginimo dalis.
„Personalo valdymo sistemos“ direktorė Sonata Jasėnaitė priminė, kad iš tiesų atlyginimas nėra vien į banko sąskaitą iš darbdavio sukrentantys pinigai. Darbo užmokestis susidaro iš trijų dalių: bazinio atlyginimo, kintamo užmokesčio, priklausančio nuo darbo stažo, rezultatų ar apyvartos, bei priedų. „Priedams priskiriami tokie dalykai kaip bilietai į teatrą, abonentinis mokestis į sporto klubą, automobilio naudojimas savo poreikiams, mokymai ar motyvacinės kelionės“, – vardijo pašnekovė.
Didesnė įmonė – daugiau priedų
Personalo vadybos specialistė pastebėjo, kad dažnai darbuotojai priedus pamiršta įskaičiuoti į gaunamą atlygį už darbą: „Dažnai net nepagalvojama, kokią vertę jie gauna, kai darbdavys teikia čekius, abonentus, bilietus ar telefono sąskaitų apmokėjimus. Teko kalbėtis su darbuotojais, kurie skundžiasi, kad uždirba nedaug, bet jie nepaskaičiuoja, kiek jų atlyginimas išauga, jei pinigais išreiškiama vertė, kurią jie gauna, pavyzdžiui, asmeninėms reikmėms naudodami įmonės automobilį“.
Personalo vadybininkai, galvodami apie priedus darbuotojams, turėtų nepamiršti išlikti originaliais ir lanksčiais. Kaip teigė pašnekovė, jai teko susidurti su gausybe pavyzdžių, kai darbdaviai pasinerdavo į nuolatinius motyvacijos sistemų taikymus ir darbuotojams tiesiog pasidarydavo nuobodu.
S. Jasėnaitė pažymėjo, kad kuo įmonė didesnė, tuo didesnė tikimybė, kad įmonės darbuotojams bus pasiūlytas platesnis priedų paketas. „Didelėse įmonėse dažnai yra atskiri personalo skyriai, kurių viena iš funkcijų – skirtingų motyvacijos sistemų kūrimas. Jei dirbama mažoje įmonėje, vadovas dažnai būna užsiėmęs kasdieniniais darbais ir tik per didžiąsias šventes prisimena, kad reikia kažkaip pamaloninti darbuotojus“, – kalbėjo specialistė.
Paklausta, kokia įmonei nauda iš papildomai dalinamų priedų darbuotojams pusę lūpų prasitarė, kad pirmiausia tai leidžia įmonėms sumažinti mokesčius. Nemokamas abonementas į sporto klubą, pavyzdžiui, padidina darbuotojo gaunamo atlygio už darbą dydį, tačiau darbdaviui nereikia mokėti didelių mokesčių už tokią motyvaciją. Taip pat skirdami priedus darbdaviai gerina įmonės vidinį ir išorinį įvaizdį.
Darbuotojams patinka rinktis
Psichologė Solveiga Grudienė paminėjo, kad įvairūs priedai – yra gana pigus būdas emociškai priartėti prie darbuotojų. „Kartais įspūdis, kuris kainuoja ne tiek ir daug, prisimenamas daug ilgiau nei konkreti suma pinigų, kurie tiesiog ištirpsta buityje“, – aiškino pašnekovė.
Skirdami priedus darbuotojams įmonių vadovai turėtų nepamiršti, kad šiais veiksmais gerina ir įmonės įvaizdį visuomenėje. „Juk darbuotojai savo įspūdžiais ir nuomone dalijasi ir už darbo ribų. Be to, naujo darbo ieškantis darbas dažniausiais susirenka visą įmanomą informaciją apie kompaniją“, – kalbėjo specialistė.
Pašnekovė priminė, kad motyvacijos klausimai įmonės vadybininkams turėtų būti itin aktualūs: „Metai iš metų atliekami darbuotojų nuomonių tyrimai organizacijose rodo, kad žmonėms niekada nepakanka komunikacijos ir motyvacijos priemonių. Tai dvi sritys, kurių organizacijose rodikliai visada būna prastesni“.
Psichologė atskleidė, kad vienas iš sėkmingų priedų parinkimo būdų gali būti leidimas darbuotojui pasirinkti pačiam. „Kad ir kaip žmogui patiktų skatinimo priemonės, jis dar labiau bus patenkintas, jei jam darbdavys leis pasirinkti motyvacijos priemonę“, – teigė S. Grudienė.
Tačiau paskaitę specialistė patarimų darbdaviai ir personalo vadybininkai neturėtų pulti bilietų į spektaklius savo darbuotojams. Psichologė teigė, kad darbuotojų motyvacijos papildomais būdais personalo skyriaus darbuotojai turėtų pradėti rūpinti tik po to, kai sutvarkyti visi pirminiai darbuotojo poreikiai. „Jei įmonėje bus mažas darbo aplinkos
pasitenkinimas, įtempta atmosfera, tai jokiais bilietais jų pasitenkinimo nenupirksi. Reikia žinoti įmonės prioritetus: pasirūpinti, kad nebūtų darbuotojų nepasitenkinimo, sukurti saugią atmosferą, užtikrinti deramą atlyginimą“, – svarstė S. Grudienė.
Suteikia nuolaidas, remia vaikus
Visi DELFI kalbinti didžiųjų įmonių atstovai pripažino, kad vienokius ar kitokius nepiniginius priedus savo darbuotojams
teikia.
„Maxima“ įmonėje, kurioje dirba daugiau nei 16 tūkst. žmonių, kai kuriems darbuotojams yra skiriamas nemokamas maitinimas. „Visi mūsų įmonės darbuotojai turi privalumus perkant „Maxima“ parduotuvėse. Dalį darbuotojų maitiname jau apie dešimt metų. Prekybos tinklo prekybos ir sandėlių darbuotojai, kurie maitinami nemokamai, tai vertina, kaip papildomą naudą“, – pasakojo įmonės atstovė spaudai Olga Malaškevičienė.
„Maxima“ darbuotojų vaikai (5-12 kl. moksleiviai) gali dalyvauti programoje, kurioje geriems moksleiviams teikiama kasmėnesinė stipendija bei siūloma vasarą nuvykti į edukacinę stovyklą.
Taip pat, kaip motyvacijos priedus darbuotojams, įmonės atstovė spaudai vardijo įmonės partnerių siūlomas nuolaidas – draudimo, banko, sveikatingumo įmonės ir pan. paslaugoms.
TEO atstovas Edys Kasperavičius teigė, kad kai kuriems įmonės darbuotojams, sutarus su darbdaviu, leidžiama tarnybiniais automobiliais naudotis ir asmeniniais tikslais. Taip pat darbuotojams padedama tobulėti, skiriant lėšų daliniam magistro studijų finansavimui. „Daugelis darbuotojų yra apdrausti savanoriškuoju sveikatos draudimu, kuris ne tik kompensuoja išlaidas ligos atveju, bet ir yra skirtas sveikatos stiprinimo, odontologijos paslaugoms, vitaminams“, – toliau įmonės motyvacijos sistemos privalumus vardijo
pašnekovas.
Kai kurie TEO darbuotojai apdrausti ir investiciniu gyvybės draudimu. Darbuotojai geriau dirbti skatinami ir skiriamomis keliomis papildomomis poilsio dienomis. „Įvairūs papildomi priedai ir naudos sudaro vidutiniškai daugiau nei penktadalį viso atlygio paketo. Ir, suprantama, tai priklauso tiek nuo pareigybės, tiek nuo atlyginimo dydžio“, – aiškino E. Kasperavičius.
„Swedbank“ Personalo departamento direktorė Milda Autukaitė teigė, kad darbo užmokesčio priedais bankas dėmesį skiria darbuotojų sveikatai, šeimai, tinkamam darbo ir gyvenimo balansui, darbuotojų ugdymui. „Atsižvelgiant į tai, siūlome priedus prie darbo užmokesčio, orientuotus į darbuotojų ir šeimos narių sveikatą – darbuotojų sveikatos draudimą. Kiti priedai yra susiję su svarbiausiais įvykiais darbuotojų šeimos gyvenime. Pavyzdžiui, tai laisvos apmokamos dienos darbuotojų sutuoktuvių proga, išmoka vaikų gimimo atveju, laisvos dienos darbuotojas vaikų mokslo metų pradžios proga. Taip pat suteikiame papildomų apmokamų atostogų dienų“, – vardijo pašnekovė.
M. Autukaitė teigė, kad dėl užmokesčio priedų darbo pokalbio metu nėra deramasi ir visiems darbuotojams taikoma vienoda tvarka. „Čia reikėtų pabrėžti, kad būtina atskirti atlyginimą ir priedus prie darbo užmokesčio. Atlyginimas priklauso nuo užimamos pozicijos, pasiekiamų darbo rezultatų. O priedais mes parodome, jog kiekvienas darbuotojas yra banko narys. Kai kurie priedai yra siejami su darbo stažu organizacijoje“, – teigė pašnekovė.