Naujienos

101 pretendentas

Rūta JANKUVIENĖ

Šiau­liuo­se šie­met vy­ku­sio kon­kur­so re­kor­das – 101 pre­ten­den­tas į lais­vą dar­bo vie­tą. Kai ku­rių spe­cia­lis­tų per­tek­lius aki­vaiz­dus, bet ryš­kė­ja ten­den­ci­ja „šau­dy­ti“ tuš­čiais šo­vi­niais. Bar­me­nai ir kro­vė­jai ver­žia­si val­dy­ti įmo­nes su šim­tais dar­buo­to­jų.

Pe­da­go­gų per­tek­lius

Šiau­lių Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jai rei­kė­jo so­cia­li­nio pe­da­go­go, at­si­lie­pė 77 pre­ten­den­tai. „Kai ieš­ko­jo­me fi­zi­ko, atė­jo į kon­kur­są try­li­ka, bet ne sep­ty­nias­de­šimt, – ste­bi­si Ar­vy­das Ku­ka­nau­za, pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius. – Tiek so­cia­li­nių pe­da­go­gų pri­kep­ta.“

Dau­giau nei pu­sė at­siun­tu­sių CV bu­vo be pa­tir­ties, nors jos bu­vo rei­ka­lau­ja­ma. Pa­sik­vie­tė po­kal­biui 12, bet atė­jo ne­kvies­tų. Vie­na mer­gi­na ver­kė: „Iš kur pa­tir­ties įgy­ti, jei­gu nie­kas ne­prii­ma?“

„Mes ne­ga­li­me mo­ky­ti dirb­ti, kai spe­cia­lis­to rei­kia šian­dien“, – tei­gia di­rek­to­rius.

Mo­kyk­loms so­cia­li­nių pe­da­go­gų rei­kia po vie­ną.

„Ar­ti­miau­siu me­tu jo­kių pe­da­go­gų ne­trūks, – pro­gno­zuo­ja A. Ku­ka­nau­za. – Ša­ly­je treč­da­liu mo­ki­nių per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus su­ma­žė­jo. Šiau­liuo­se kas­met mo­ki­nių ma­žė­ja po 700-800 – po vie­ną mo­kyk­lą iš­nyks­ta, pe­da­go­gų yra per­tek­lius.

Pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius sa­ko, jog šian­dien į kiek­vie­ną pe­da­go­go spe­cia­ly­bę tu­ri po ke­lis pre­ten­den­tus: „Nė­ra sa­vai­tės, kad ne­gau­čiau po 2–3 pa­siū­ly­mus dirb­ti.“

No­ri­ma pa­tek­ti į vals­ty­bės tar­ny­bą

101 pre­ten­den­tas var­žė­si dėl ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to (VPK) Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­to pa­rei­gų. At­ly­gi­ni­mas į ran­kas – vos per tūks­tan­tį li­tų.
VPK at­sto­vė spau­dai Gai­la Smag­riū­nie­nė ma­no, jog ant­plū­džio su­lauk­ta, nes ne­rei­ka­lau­ta dar­bo pa­tir­ties. Ti­ko neu­ni­ver­si­te­ti­nis aukš­ta­sis iš­si­la­vi­ni­mas, rei­ka­lau­ta mo­kė­ti ang­lų kal­bą ati­tin­ka­mu ly­giu.

Dar vie­nas Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­to vie­šas kon­kur­sas pa­skelb­tas – ir vėl plūs­ta de­šim­tys CV.

Į va­do­vus ei­na bet kas

Sa­vi­val­dy­bės Per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Či­če­lie­nė pri­si­me­na, jog pa­sta­rai­siais me­tais gau­siau­sias bu­vo kon­kur­sas eko­no­mi­kos vy­riau­sia­jam spe­cia­lis­tui iš­rink­ti. Su­lauk­ta 20 da­ly­vių. Kai ieš­ko­jo tei­sės spe­cia­lis­to, CV siun­tė try­li­ka, da­ly­va­vo – aš­tuo­ni.

Bet di­džiau­sią nuo­sta­bą su­kė­lė pre­ten­den­tai į Sa­vi­val­dy­bės bend­ro­vės „Bus­tu­ras“ ge­ne­ra­li­nius di­rek­to­rius. Jų su­lauk­ta net 39.

„Ver­ti dė­me­sio bu­vo tik 7–8, – sa­ko Gy­tis Skur­kis, Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas bend­ro­vės val­dy­bo­je. – Ki­ti – su vi­siš­kai ki­to­kia dar­bo pa­tir­ti­mi.“

Trans­por­to įmo­nės va­do­vu pre­ten­da­vo tap­ti ir kro­vė­jas, ir bar­me­nas, ir vai­ruo­to­jas, ir et­no­lo­gas, ir ke­li tei­si­nin­kai.

Rink­tis ga­li tik iš kai ku­rių

Pri­va­čios įmo­nės taip pat su­lau­kia ant­plū­džio. 90 pre­ten­den­tų vos per po­rą sa­vai­čių at­siun­tė sa­vo CV bend­ro­vei „Bal­tik vai­ras“, ieš­kan­čiai stra­te­gi­nio ga­my­bos val­dy­mo sky­riaus va­do­vo.

„Įs­pū­dis toks, kad žmo­nės ei­na į bet ko­kią po­zi­ci­ją, – sa­ko Jū­ra­tė So­bu­tie­nė, „Bal­tik vai­ras“ bend­ro­vės Per­so­na­lo sky­riaus va­do­vė. – Stra­te­gi­nis ga­my­bos val­dy­mas rei­ka­lau­ja spe­ci­fi­nių ži­nių, o ne­tu­ri ne tik va­do­va­vi­mo pa­tir­ties, bet net ga­my­bo­je nė­ra dir­bę. Rink­tis ga­lė­tu­me gal tik iš de­šim­ties, at­siun­tu­sių CV, bet at­sa­ki­nė­ti tu­rė­siu kiek­vie­nam.“. Ji svars­to, jog gal­būt au­to­ma­tiš­kai iš dar­bo pa­siū­ly­mų tink­la­la­pių plau­kia CV pa­gal ko­dą „va­do­vas“.

Kai esi be pa­tir­ties

So­cia­li­nio pe­da­go­go dar­bo ieš­ko­ju­si mer­gi­na skel­bė­si, jog mė­ne­sį su­tik­tų dirb­ti be at­ly­gi­ni­mo. „Ką da­ry­ti, kai esi tik bai­gęs uni­ver­si­te­tą, o darb­da­viai rei­ka­lau­ja pa­tir­ties, – sa­kė ji „Šiau­lių kraš­tui“.

Nė vie­no darb­da­vio vis tiek ne­su­do­mi­no. Siun­tė pa­raiš­kas švie­ti­mo įstai­gų kon­kur­sams, bet tuš­čiai. Po pus­me­čio paieš­kų ra­do so­cia­li­nio dar­buo­to­jo dar­bą, bet priim­ta tik dėl to, kad re­ko­men­da­vo pa­žįs­ta­mi.

Ki­ta šiau­lie­tė po eko­no­mi­kos ba­ka­lau­ro stu­di­jų dar­bo ieš­ko­jo pu­sant­rų me­tų. Grei­tai baigs ir ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jas, ta­čiau eko­no­mis­te ne­pa­vyks­ta įsi­dar­bin­ti.
Pa­ty­rė, jog kon­kur­suo­se į vals­ty­bės tar­ny­bą, ga­li­ma iš anks­to at­spė­ti, kas juos lai­mės.

„Žie­ma, atei­na­me į kon­kur­są su pal­tais, su ran­ki­nė­mis, – pa­sa­ko­ja mer­gi­na. – O vie­na da­ly­vė – su kos­tiu­mė­liu, ran­ko­se – tik as­mens do­ku­men­tas ir ra­šik­lis. Pas­kui paaiš­kė­ja, kad ji ir lai­mė­jo kon­kur­są. Tik mi­nis­te­ri­jo­je lai­mė­jo vai­ki­nas, ku­ris jau ket­vir­tą kar­tą da­ly­va­vo tos mi­nis­te­ri­jos kon­kur­suo­se.“

Pa­žįs­ta­miems re­ko­men­da­vus, bu­vo priim­ta dirb­ti fi­nan­sų spe­cia­lis­to pa­dė­jė­ja pri­va­čio­je bend­ro­vė­je.

„Dar­bo bir­žos dar­bas tra­giš­kas, – da­li­ja­si pa­tir­ti­mi mer­gi­na. – Ma­no drau­gui, ku­ris taip pat tu­ri aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, ga­lė­jo pa­siū­ly­ti tik ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bus. Kon­sul­tan­tė jam aiš­ki­no: „Ga­lė­si­te pra­plės­ti sa­vo aki­ra­tį.“

PA­SIŪ­LY­MAI: Nau­ja ten­den­ci­ja dar­bo rin­ko­je – at­si­liep­ti į kuo dau­giau dar­bo pa­siū­ly­mų ir pre­ten­duo­ti į bet ko­kią po­zi­ci­ją.

PER­TEK­LIUS: Ar­vy­das Ku­ka­nau­za, Jo­va­ro pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius sa­ko, jog mo­kyk­lai rei­kia tik vie­no so­cia­li­nio pe­da­go­go, o dar­bo pra­šė net sep­ty­nias­de­šimt sep­ty­ni.

NUOS­TA­BA: Gy­tis Skur­kis, Sa­vi­val­dy­bės at­sto­vas bend­ro­vės „Bus­tu­ro“ val­dy­bo­je, jos na­rys, ste­bi­si, jog ve­žė­jų įmo­nei pre­ten­da­vo va­do­vau­ti ir bar­me­nas, ir et­no­lo­gas.

SPE­CIA­LIS­TĖS KO­MEN­TA­RAS

Dar­bo yra, dar­buo­to­jų nė­ra

So­na­ta JA­SĖ­NAI­TĖ bend­ro­vės „Per­so­na­lo val­dy­mo sis­te­mos“ di­rek­to­rė ir Šiau­lių spe­cia­lis­tų klu­bų ini­cia­to­rė, tei­gia, jog ras­ti rei­ka­lin­gų dar­buo­to­jų yra di­de­lė pro­ble­ma:
– CV gau­sa, pa­skel­bus, kad ieš­ko­me dar­buo­to­jo, ne­be­sis­te­biu. 80 pro­cen­tų CV siun­čia tie pa­tys žmo­nės. Į vi­sas po­zi­ci­jas pre­ten­duo­ja: tech­no­lo­go ar eks­por­to va­do­vo, par­da­vė­jo, ar ke­pė­jo.

Gal­būt iš ne­vil­ties tai da­ro? O gal in­ter­ne­te yra pa­mo­ky­ti: kuo dau­giau iš­sių­si, tuo di­des­nė ti­ki­my­bė, kad pa­kvies po­kal­biui. Gal ir mo­ky­mo įstai­gos mo­ko: ban­dy­ki­te, ri­zi­kuo­ki­te.

Bai­gu­si tu­riz­mo va­dy­bą mer­gi­na, dir­bu­si par­da­vė­ja, siun­čia CV į ga­my­bos va­do­vo po­zi­ci­ją. Klau­siu, ko­dėl? Sa­ko: „Aš ga­lė­čiau“. Tai ne tik sa­vęs per­ver­ti­ni­mas. Prie­žas­tis ga­li bū­ti pro­fe­si­jų ne­ži­no­ji­mas.

Lat­vi­jo­je vi­siš­kai ki­to­kia si­tua­ci­ja. Rei­kė­jo ieš­ko­ti tech­ni­kos par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ko, atė­jo 8 CV ir vi­sos – į de­šim­tu­ką. Ieš­ko­jo­me di­de­lei įmo­nei ad­mi­nist­ra­to­rės su dar­bo pa­tir­ti­mi, ga­vo­me tik 6–7 CV ir nė vie­nos „ne į te­mą“.

Jei­gu Lie­tu­vo­je ieš­kai ad­mi­nist­ra­to­rės, su­lauk­si 200–300 CV.

Kad Lie­tu­vo­je ver­žia­ma­si į biu­dže­ti­nes įstai­gas, į vals­ty­bės tar­ny­bą, nie­ko nuo­sta­baus. Juk yra nuo­sta­ta, jog ten ro­jus – nie­ko dirb­ti ne­rei­kia.

Ras­ti rei­kia­mos sri­ties pro­fe­sio­na­lą šian­dien ypač sun­ku. Ta­da rei­kia ieš­ko­ti as­me­ni­nių sa­vy­bių rin­ki­nio: im­laus, pla­taus po­žiū­rio, mo­kan­čio įver­tin­ti po­ky­čius žmo­gaus, ti­kin­tis, jog jis su­ge­bės tap­ti ge­ru spe­cia­lis­tu.

Dar­buo­to­ją, dir­ban­tį pri­mi­ty­vų dar­bą, ap­mo­ky­ti už­ten­ka ke­lių va­lan­dų. Jų yra, bet jie la­bai daž­nai kei­čia­si.

Aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos dar­buo­to­jų sty­gius įmo­nė­se yra la­bai di­de­lis. Įren­gi­mai yra šiuo­lai­kiš­ki, au­to­ma­ti­zuo­ti, ro­bo­ti­zuo­ti. Stak­li­nin­kas ar fre­zuo­to­jas tu­ri mo­kė­ti ir ang­lų kal­bą, ir IT iš­ma­ny­ti.

Šiau­lių įmo­nė­se yra to­kių įren­gi­mų, ku­rie vie­nin­te­liai – Bal­ti­jos ša­ly­se ar net Eu­ro­po­je. Prie jų tin­ka dirb­ti IT spe­cia­lis­tai, ta­čiau jie bai­gę stu­di­jas sva­jo­ja dirb­ti IT kom­pa­ni­jo­je, kaip „App­le“, bet ne prie stak­lių ga­myk­lo­je.

Vi­du­ti­nės gran­dies va­do­vų si­tua­ci­ja dar su­dė­tin­ges­nė. Jų yra tiek, kiek yra. Į tą po­zi­ci­ją ne­ga­li atei­ti žmo­gus be pa­tir­ties. Ar­ba jis atei­na iš apa­čios – iš sa­vo įmo­nės, ar­ba iš pa­na­šios įmo­nės.

Kri­zė pa­da­rė sa­vo – įmo­nės ne­be­ga­lė­jo iš­lai­ky­ti spe­cia­lis­tų. Jie emig­ra­vo, o su­si­grą­žin­ti sun­ku. Nors da­bar jau yra grįž­tan­čių: ir pro­jek­tuo­to­jų, ir tech­no­lo­gų, ir lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tų. Bet grįž­ta jie tik dėl paau­gu­sių vai­kų, nes no­ri, kad jie mo­ky­tų­si Lie­tu­vo­je.

Sun­kiau­sia si­tua­ci­ja yra su aukš­to ly­gio va­do­vais. Toks žmo­gus ar­ba tu­ri sa­vo vers­lą, ar­ba jau dir­ba ge­ro­je kom­pa­ni­jo­je. Lie­ka tik „me­džiok­lė”: per­si­vi­lio­ti iš ten, kur to­kio ly­gio įmo­nės va­do­vų kon­cent­ra­ci­ja yra di­des­nė.

Pa­ra­dok­sas – ap­link vis gir­di­me, jog nė­ra dar­bo, o dar­buo­to­jų trū­ku­mas di­de­lis. Tai vals­ty­bės pro­ble­ma.

Apie ką, pa­vyz­džiui, yra to­kia spe­cia­ly­bė, kaip vers­lo va­dy­ba? Apie nie­ką. Ama­to nė­ra. Jei­gu įgy­ji ge­rą ži­nių rin­ki­nį, tai ga­li dirb­ti par­da­vi­mų va­dy­bi­nin­ku. Bet ir tam dar rei­kia as­me­ni­nių sa­vy­bių rin­ki­nio.

Tarp to 101 ieš­kan­čio dar­bo, kad ir be pa­tir­ties, vi­sa­da yra vie­nas, ku­rio akys de­ga. To­dėl darb­da­viams rei­kė­tų su žmo­nėms su­si­ti­ki­nė­ti, to­kius at­ras­ti ir iš­siug­dy­ti spe­cia­lis­tą sa­vo­je įmo­nė­je.